STRESAS DARBE. KAIP JĮ VALDYTI? Tiek daug darbo, per mažai laiko… tokie žodžiai tampa įprasti verslo organizacijose. Didžiulis gyvenimo tempas verčia nesėdėti vietoje ir nuolat suktis darbų verpete. Lojalumas įmonei, atsidavimas darbui – vertybės, kurias pripažįsta didžioji dalis verslo įmonių. Lietuvoje gaji tradicija darbuotojų pastangas vertinti pagal jų darbe praleistų viršvalandžių kiekį. Jei darbuotojas pasibaigus darbo valandoms neskuba namo, vadinasi, jis stengiasi dirbti. Jei darbuotojas padaro daugiau, nei jam priklauso, vadinasi įmonė gali apseiti be papildomo darbuotojo. Dėl didelio darbo tempo ir didelio darbų krūvio darbuotojai neretai patiria stresą. Stresas darbe ne vien Lietuvos reiškinys. Amerikiečių tyrimų duomenimis pastaruoju metu vis daugiau žmonių darbe jaučia stresą ir nesaugumą. Vystantis technologijoms auga gyvenimo tempas, įmonės linkusios mažinti darbuotojų skaičių, palikdamos tą patį darbą atlikti mažesniam skaičiui žmonių, tuo pačiu iš liekančių dirbti įmonėse darbuotojų darbas reikalauja vis daugiau laiko ir energijos. Kas yra stresas? Stresas tai būsena, kuomet asmuo jaučia įtampą, nes iš jo reikalaujama atlikti tai, kas prieštarauja jo norams arba galimybėms.Stresas pats savaime nėra nei geras nei blogas. Dažniausiai pabrėžiama streso neigiama  pusė – įtampa, nerimas ir kiti neigiamas emocijas keliantys jausmai, tačiau stresas turi ir teigiamą vertę – jis padeda sukaupti jėgas  ir pasiekti geriausią rezultatą. Kai kurie darbuotojai, imdami pavyzdį iš sportininkų, įtampą ir didelį darbo krūvį priima kaip iššūkį, išbandymą sau. Jeigu darbą atlikti pavyksta, tai pakelia jų savęs vertinimo jausmą ir suteikia pasitenkinimą savo jėgomis ir savo darbu. Neigiama streso pusė susijusi su reikalavimais ir suvaržymais. Stresas paprastai susijęs su iškilusiomis kliūtimis atlikti tai, ką nori arba tai, ką buvai suplanavęs atlikti. Tam, kad asmuo jaustų stiprėjantį stresą, reikia dviejų sąlygų:

  1. Asmuo turi abejoti dėl rezultato;
  2. Rezultatas turi būti jam labai svarbus.

 Didesnį stresą jaučia asmenys, kurie nėra įsitikinę, kad jie laimės ar pralaimės, pasieks ar nepasieks numatytą rezultatą. Mažesnį stresą jaučia tie, kurie yra įsitikinę pasekmėmis, t.y. tiki, kad jie laimės arba priešingai, yra įsitikinę, kad nelaimės. Kita vertus, jei laimėjimas ar pralaimėjimas pats savaime nėra svarbus, tuomet ir streso nebus. Pvz., jei darbas ir darbo užmokesčio kėlimas darbuotojui nėra aktualus, jis nesijaudins prieš metinį pokalbį su savo vadovu.   Kodėl žmonės skirtingai išgyvena stresą ir tai, kas yra pakankamas pagrindas jaudintis vieniems, kitų nejaudina? Dauguma žmonių yra patyrę stresą vienose ar kitose situacijose ir paprastai supranta ką turima omenyje kuomet kalbama apie stresą. Mokslininkai yra išskyrę veiksnius, kurie gali įtakoti stresą darbe, tai gali būti: spaudimas siekiant išvengti klaidų, ribotas užduočių atlikimo laikas, pernelyg didelis darbų krūvis darbe, reiklus ir nejautrus viršininkas, nemieli bendradarbiai ir t.t. Apibendrinus, universalūs veiksniai, galintys kelti stresą darbe, tai:             Veiksniai, susiję su darbo užduotimis. Tai veiksniai, kurie trukdo atlikti užduotis, kaip kad pernelyg trumpas terminas darbams atlikti, pernelyg įvairios arba per daug užduočių, užduočių atlikimo metu kylantis pavojus gyvybei, netgi darbo vieta, jei joje nuolat iškyla trukdžių darbui.             Veiksniai, susiję su darbuotojo vaidmeniu. Pvz., asmens pareigos organizacijoje arba pavaldumo struktūra nėra aiški, asmuo gauna skirtingus nurodymus iš dviejų viršininkų ir turi nuspręsti, kurį vykdyti. Čia gali atsidurti ir konfliktinės situacijos, susijusios su ribų tarp žmonių nustatymu ir išlaikymu, atsakomybė už kitus darbuotojus ir net pokyčiai karjeroje (tiek per greitas paaukštinimas, siejamas su išaugančia atsakomybe, tiek pernelyg lėti karjeros pokyčiai, siejami su nepatenkinamomis ambicijomis).             Bendravimo veiksniai. Stresas darbe gali kilti ir dėl prastų ar menkų santykių su viršininku, pavaldiniais ar bendradarbiais. Esant geriems santykiams, darbuotojas gali gauti socialinę paramą iš bendradarbių, t.y. žmonių, geriausiai žinančių problemas, kylančias tiek pačioje įmonėje, tiek atliekant konkrečius darbus. Erzinantis bendradarbių elgesys, akivaizdus trukdymas dirbti, konkurencija, nuolatiniai skundai ilgainiui gali erzinti ir tapti streso šaltiniu.             Organizacijos struktūra ir mikroklimatas. Įmonės struktūra pati savaime taip pat gali sudaryti tam tikrus apribojimus, kaip pvz., darbuotojas negali atlikti vienų ar kitų darbų dėl darbams skirto biudžeto ribotumo ir pan. Įmonėse, kuriose visi veiksmai griežtai reglamentuoti, nėra galimybės dalyvauti sprendimų priėmime ar kaip nors juos įtakoti, darbuotojai labiau linkę išgyventi įtampą ir stresą. Mikroklimatas organizacijoje labai priklauso nuo įmonės vadovo. Kai kurie vadovai linkę sukurti kultūrą, paremtą įtampa, baime ir nerimu. Jie kuria įtampą reikalaudami darbus atlikti per neįtikėtinai trumpą laiką, sukurdami ypač griežtą kontrolę, reguliariai atleisdami iš darbo darbuotojus, kurie „neatitiko reikalavimų“. Individualūs veiksniai gali įtakoti darbuotojų išgyvenamo streso lygmenį. Būtent individualūs veiksniai paprastai lemia tai, kad iš pirmo žvilgsnio tose pačiose situacijose vieni įmonės darbuotojai jaučia stresą, kiti – ne.             Sunkumai šeimoje. Žmonės tuokiasi, skiriasi, turi sunkumų su vaikais, tėvais ir pan. Šie įvykiai įtakoja žmonių būseną, jaudulį, kuris persiduoda darbui.              Ekonominiai sunkumai. Žmonės gali išleisti daugiau, nei leidžia jų finansinės galimybės, dėl to gali kilti nerimas. Tyrimai rodo, kad kuo aukštesnės žmonių pajamos, tuo didesnis stresas gali kilti dėl jų finansų planavimo. Darbuotojai, gaunantys mažesnes pajamas, apsiriboja mažesnėm išlaidom ir paprastai nėra linkę įsipareigoti bankams ir pan. instancijoms.             Asmenybė. Tyrimai rodo, kad kai kurie žmonės iš prigimties yra linkę pabrėžti neigiamus aplinkos aspektus. Jei tai tiesa, tuomet gali būti, kad kai kurie asmenys iš esmės yra linkę įžvelgti grėsmę išorėje ir tokiu būdu yra labiau linkę išgyventi stresą.   Stresas turi vieną svarbią ypatybę – jis formuojasi. Kiekvienas pastovus stresą keliantis veiksnys „prisideda“ prie streso lygio. Kiekvienas atskirai paimtas veiksnys nebūtų toks svarbus, bet atsidūręs šalia kitų stresą keliančių veiksnių gali virsti paskutiniu lašu, perpildančiu taurę.  Kodėl žmonės skirtingai reaguoja į stresą? Vieni žmonės stresinėse situacijose puikiai susikaupia ir maksimaliai išnaudoja savo jėgas, kiti priešingai, negali dirbti. Streso išgyvenimas labiau priklauso ne nuo veiksnių, keliančių stresą, bet nuo žmonių streso suvokimo. Pavyzdžiui, vienas darbuotojas, kurio įmonė užsidaro, gali jausti baimę dėl to, kad neteks darbo vietos, kitas, priešingai, gali pasinaudoti jam priklausančia išeitine kompensacija ir įkurti savo verslą.  Ilgamečiai tyrimai streso darbe srityje išskyrė keletą aspektų, kurie gali lemti tai, kaip žmonėms gali sektis dirbti stresinėje situacijoje. Darbo patirtis. Žmonės, kurie linkę dažnai keisti darbovietes, taip daro dėl stipraus išgyvenamo streso. Asmenys, išliekantys organizacijose ilgiau, prisitaiko prie organizacijos stresą keliančių veiksnių ir tampa jiems atsparesni.  Bendravimas darbe. Darbuotojai, palaikantys gerus ir draugiškus santykius su bendradarbiais turi galimybę išlieti neigiamus išgyvenimus net aukštos įtampos darbe. Kontrolės lokusas. Žmonės skiriasi pagal tai, kam jie priskiria atsakomybę už jų likimą. Žmonės, kurie įsitikinę, kad patys gali kontroliuoti situaciją ir kad jų likimas priklauso nuo jų pačių, ramiau išgyvena stresines situacijas nei tie, kurie įsitikinę, kad nuo jų menkai kas priklauso. T.y. darbuotojai, tikintys, kad jie gali tiesiogiai įtakoti situaciją ir darbo rezultatą, stresinėje situacijoje geriau susikaups darbui nei tie, kuriems susidariusi situacija atrodo nuo jų mažai priklausanti. Savo efektyvumo jutimas. Darbuotojai, kurie tiki savo galimybėmis, ne taip neigiamai reaguoja į įtampą, kilusią dėl ilgų darbo valandų ar didelio darbo krūvio nei tie, kurie nepakankamai pasitiki savo jėgomis. Pyktis. Kai kurie žmonės savyje turi aukštą priešiškumo ir pykčio lygį. Paprastai tokie žmonės būna įtarūs ir nepasitikintys kitais. Tyrimai rodo, kad toks aukštas priešiškumo lygis  padidina streso išgyvenimo lygį bei riziką susirgti širdies ligomis.  Streso pasekmės.Streso pasekmės, pasireiškiančios fiziologiniais simptomais neretai siejamos su organizmo išsekimu, padidėjusia rizika susirgti širdies ar psichinėmis ligomis. Stresas sukelia nepasitenkinimą. Jis gali pasireikšti padidėjusiu nerimu, įtampa, dirglumu, nuoboduliu. Ilgą laiką besitęsianti tokia būsena daro poveikį darbuotojų psichologinei būsenai ir elgesiui. Streso pasekmės gali pasireikšti ne tik produktyvumo lygmens pasikeitimu, pravaikštomis, padrika kalba, valgymo ir miego sutrikimais, padidėjusiu tabako ir alkoholio vartojimu.  Kaip valdyti stresą? Amerikiečių tyrimai rodo, kad JAV darbdaviai kasmet turi apie 200 bilijonų dolerių nuostolių dėl streso pasekmių: pravaikštų, sumažėjusio darbuotojų produktyvumo, darbuotojų kaitos, kompensacijų darbuotojams, medicininių ir teisinių išlaidų. Šie tyrimai buvo paskata atkreipti dėmesį į darbuotojų išgyvenamą stresą. Šiuolaikinės įmonės vis dažniau įveda „gerovės programas“ savo darbuotojams, siekdamos pasirūpinti darbuotojų savijauta ir gerove. Šios programos orientuotos į fizinę ir psichologinę darbuotojų būseną. Jos gali būti susijusios su pagalba darbuotojams mesti rūkyti, mažinti svorį, geriau maitintis ir t.t. Į programas gali būti įtrauktas sveikatos paslaugų apmokėjimas, apmokėjimas medikamentams arba sporto klubo abonementams.  Kitos priemonės, galinčios mažinti darbuotojų streso lygį, yra šios:Mokymai gali padidinti asmens atsparumą stresinėms situacijoms, nes ugdo darbuotojų kompetenciją bei darbo probleminėse situacijose įgūdžius. Tikslų iškėlimas – kitas būdas mažinti streso lygmenį. Žmonės linkę pasiekti geresnių rezultatų, jei jiems duodami specifiniai arba įvairūs tikslai bei suteikiamas atgalinis ryšys apie tai, kaip jiems sekėsi dirbti. Iškelti tikslai padeda aiškiau suprasti, ko iš darbuotojo tikimasi, o atgalinis ryšys suteikia informaciją apie atliktą darbą. Darbo peržiūra, suteikiant darbuotojui daugiau atsakomybės ir savarankiškumo, daugiau atgalinio ryšio apie jo darbo atlikimą, mažina stresą, nes tokiu būdu darbuotojas gali labiau kontroliuoti savo darbą ir būti mažiau priklausomas nuo kitų. Darbuotojų įtraukimas į sprendimus. Darbuotojams suteikus galimybę išsakyti savo poziciją sprendimuose, turinčiuose įtakos jų darbui, galima padidinti darbuotojų produktyvumą ir sumažinti stresą, kylantį dėl neaiškaus vaidmenų pasiskirstymo. Atostogos. Kartais darbuotojams reikia pailsėti nuo karštligiško darbo tempo. Tam neužtenka įprastinių kasmetinių atostogų.. Įmonės, kurios suteikia galimybę gauti laisvų dienų ar savaičių savo kelionėms, poilsiui ar asmeniniams tikslams, leidžia darbuotojui atgauti jėgas ir apsaugo nuo „perdegimo“.Kiekvienas darbuotojas taip pat gali prisiimti atsakomybę už savo streso lygio mažinimą. Neretai stresą valdyti padeda laiko planavimo įgūdžiai. Sakoma, kad gerai savo darbą organizuojantis darbuotojas gali atlikti du kartus daugiau nei prastai planuojantis laiką darbuotojas. Tai suprasdamos įmonės siunčia darbuotojus į laiko planavimo įgūdžius lavinančius kursus arba užsako tokius mokymus savo įmonės viduje. Kita priemonė, rekomenduojama streso lygio mažinimui – fizinis judėjimas. Tai gali būti aerobika, vaikščiojimas, bėgiojimas, plaukimas ir t.t. Protinį darbą dirbantiems žmonėms fizinis krūvis padeda atitrūkti nuo minčių apie darbą, o susikaupusi įtampa išliejama prakaitu. Relaksacijos technikos kaip kad meditacija, kvėpavimo pratimai ir kt. padeda sumažinti įtampą ir pripildo žmogų ramybės. Šios iš rytų šalių į mūsų kraštus atėjusios technikos atlieką tą pačią funkciją kaip ir judėjimas – žmogaus mintys nukreipiamos nuo darbų, rūpesčių ir nemalonumų kita linkme, o specialūs pratimai padeda išlieti susikaupusią įtampą kita linkme. Socialinė parama –  draugai, šeima, kolegos, su kuriais galima bendrauti ir gauti iš jų supratimą ir palaikymą, taip pat yra puiki priemonė įtampos nuėmimui ir objektyviam situacijos įvertinimui. Socialinė parama gali būti derinama su kitomis technikomis ir metodikomis streso mažinimui.   Taigi, nors tam tikras streso lygis stimuliuoja žmogų ir kelia žmogaus produktyvumo lygį ir darbuotojas užduotis atlieka geriau ir greičiau, per didelis streso lygis siejasi su nepasiekiamais tikslais ir asmens darbų atlikimo produktyvumas krenta. Šiuolaikinės įmonės, siekdamos išlaikyti savo darbuotojų darbo produktyvumą, neretai kartu su darbuotoju stoja į kovą  su pernelyg dideliu stresu. Sėkmingi darbuotojai – kiekvienos įmonės siekis. Darbuotojai, kurie jaučia įmonės rūpestį jais, linkę būti lojalūs ir atsidavę įmonei, kuri jais rūpinasi.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *