Darbuotojų pasitenkinimas darbu

Darbuotojų pasitenkinimas darbu Kai konkurencija darbo rinkoje tokia įtempta, iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog kiekvienas dirbantis žmogus jau yra laimingas – jis turi pastovų pajamų šaltinį. Taip manantys vadovai anksčiau ar vėliau susiduria su problema: alga mokama laiku, ji vis auga, dar pridedamos įvairios premijos, o darbuotojai kaip nepatenkinti, taip nepatenkinti – į darbą eina nenoriai, dirba vangiai, atlieka tik tai, ko iš jų reikalaujama, patys nerodydami jokios iniciatyvos, o atmosfera biure niūri ar net įtempta. „Kažkas čia ne taip,“ – suka galvą vadovas. Ir tikrai ne taip, nes dar praeito amžiaus pradžioje psichologai įrodė: žmogus dirba ne vien dėl pinigų. Prisiminkime garsiąją A.Maslow (1954) piramidę, iliustruojančią žmogaus poreikių hierarchiją: ·        fiziologiniai poreikiai: maistas, miegas, rūbai ir t.t.·        saugumo poreikiai: pastogė, socialinės garantijos.·        meilės ir priklausomybės poreikiai: socialiniai santykiai, artimi ryšiai, palaikymas.·        pagarbos ir savigarbos poreikiai: pripažinimas ir įvertinimas, pasitikėjimas savimi.·        savirealizacijos poreikis: savojo potencialo realizavimas, savęs kaip asmenybės įprasminimas. Nepatenkinęs žemiausiųjų – fiziologinių ir saugumo – poreikių, žmogus nesirūpina aukštesniaisiais: išalkęs darbuotojas pirmiausia mąsto apie pietų pertrauką, o ne apie ruošiamą ataskaitą. Patenkinus pagrindinius poreikius, iškyla vis nauji, aukštesni poreikiai. Pinigai užtikrina fizinį komfortą, galų gale – ir socialinį statusą, tačiau tokie dalykai, kaip draugiška darbo atmosfera, profesinis pripažinimas ir pergalės teikiamas malonumas su algos dydžiu tiesiogiai nesusiję. Darbuotojo „pirkimas“ – ne tik neefektyvi, bet ir nepelninga strategija. Jei darbuotoją prie organizacijos riša tik pinigai, visuomet bus rizika, kad jis išeis ten, kur mokama dar daugiau. Atlikti tyrimai rodo, jog finansiškai labiau apsimoka turimo kvalifikuoto darbuotojo išlaikymas, nei naujo paieškos ir adaptacija. Tyrimai taip pat rodo, kad labiau patenkinti darbuotojai: –         tiki įmonės sėkme,-         rūpinasi savo darbu kokybe,-         labiau atsidavę įmonei,-         rečiau keičia darbovietę,-         produktyvesni. Išvardyti rodikliai įmonei neabejotinai naudingi, tad sėkme suinteresuotas vadovas, pasitelkęs personalo vadybininką, turėtų periodiškai vykdyti darbuotojų pasitenkinimo tyrimus ir įvertinti kiekvieną iš šių veiksnių: 

  1. Darbo vieta.

Be jokių kalbų, darbo vieta privalo būti patogi – juk darbuotojas joje praleidžia didžiąją dienos dalį. Vadovui, patogiai įsitaisiusiam „boso“ krėsle, galbūt į galvą nešauna, kad jo pavaldiniai kiaurą dieną muistosi ant nepatogių kėdžių, iš šalčio apsimuturiuoja šalikais ar vargsta blaškomi neužtylančių kolegų telefonų. Savaime suprantama, kai žmogus darbo vietoje jaučiasi nepatogiai, jam sunku susikoncentruoti ties atliekama veikla, ypač kūrybiniame darbe (prisiminkime Maslow piramidę). Kiekviena darbo vieta turi būti aprūpinta būtinomis darbo priemonėmis, tinkamai apšviesta, vėdinama, kiek įmanoma izoliuota nuo pašalinių dirgiklių (triukšmo ir kt.).Tinkamos darbo sąlygos reiškia ir bendrą biuro švarą, patogų darbo erdvės išdėstymą, įrengtą virtuvėlę ar bent atskirą stalelį su arbatiniu, tvarkingas tualeto patalpas. 

  1. Saugumas.

Kalbama ne tik apie fizinį saugumą (jis irgi būtinas), bet ir socialinį bei psichologinį saugumą. Darbuotojas jaučiasi tvirčiau ir labiau pasitiki savo darbdaviu, kai jam suteikiamos socialinės garantijos ir užtikrintumas darbo vieta, kai jis jaučia darbdavio geranoriškumą. Jeigu įmonės atmosfera įtempta, priešiška, netgi konkurencinga, jei darbuotojas kasdien bijo netekti darbo, tai trikdo jo psichologinę pusiausvyrą, mažina darbingumą ir lojalumą.Psichologiniam saugumui užtikrinti taip pat svarbus žinojimas, kad kilus sunkumams, gali tikėtis pagalbos ir supratingumo. Šį aspektą ypač pabrėžia jaunos moterys, einančios motinystės atostogų: kaip didelį įmonės pliusą jos mini darbo vietos išsaugojimą, kol jos augina kūdikį. 

  1. Santykiai kolektyve.

Nedarnus, konfliktiškas kolektyvas – vienas iš labiausiai motyvaciją žeminančių veiksnių. Įvairių apklausų duomenimis, būtent geri darbo santykiai vertinami kaip svarbiausia pasitenkinimo darbu sąlyga. Tarpusavio sutarimas būtinas ne tik efektyviam komandiniam darbui, bet ir bendrai darbo atmosferai. Priimant naują darbuotoją, visuomet svarbu atsižvelgti, kaip gerai jis ar ji įsilies į kolektyvą, ar nesijaus „balta varna“.Nemažiau svarbūs darbuotojų ir vadovo santykiai. Jei vadovas „neprieinamas“, jei jo bijoma, tai taip pat prisideda prie neigiamos darbo atmosferos.Bendrumo dvasiai stiprinti ir komunikacijai organizacijoje gerinti rekomenduojami komandą tvirtinantys renginiai, bendros išvykos, šventės, linksmi konkursai ir kt. 

  1. Pagarba ir pripažinimas.

Kiekvienas darbuotojas nusipelno pagarbos ir tinkamo jo darbo įvertinimo. Vadovas, įvertinimą suprantantis tiktai kaip piniginę premiją, labai klysta. Žinoma, pinigai visada ne pro šalį, tačiau nereikia pamiršti ir paprasto, tačiau veiksmingo ir nieko nekainuojančio apdovanojimo – pagyrimo. Už sąžiningai atliktą darbą sulauktas sąžiningas pagyrimas – didelis emocinis pastiprinimas kiekvienam darbuotojui. Nereikia pamiršti, kad darbuotojas – ne pinigų uždirbimo mašina, bet žmogus, turintis savimeilę ir norintis pagarbos bei pripažinimo. Nuoširdi ir savalaikė padėka (žodžiu ar raštu, privačiai ar viešai) – motyvacijos ir lojalumo garantas. 

  1. Įdomus darbas.

Darbuotojui atliekamas darbas gali nepatikti dėl keleto priežasčių. Galbūt jis neatitinka jo kompetencijos? Gal nusibodo vienodos užduotys, vargina rutina? Kiekviename darbe pasitaiko ir daugiau, ir mažiau malonių užduočių, tačiau jei darbuotojas nerodo pasitenkinimo jokia jam skiriama užduotimi, galbūt jis tiesiog „sėdi ne savo rogėse“? Todėl priimant naują darbuotoją svarbu išsiaiškinti, ar jis tikrai nori šio darbo, ar žino, kokias užduotis teks atlikti ir pan. Konfucijus mokė: „Susirask mėgstamą darbą, ir visą gyvenimą nereikės dirbti“. Kai darbas teikia malonumą, jis atliekamas noriai ir našiai – kaip ir kiekviena maloni veikla. Todėl vadovui paranku išlaikyti darbuotojo susidomėjimą darbu, nuolatos keisti užduotis, patikėti vis didesnę atsakomybę ir, žinoma, nepamiršti pastiprinimo. 

  1. Galimybė tobulėti.

Prastas darbuotojas, kuris nesiekia tobulėti, ir prastas darbdavys, kuris nesuteikia tokios galimybės. Kelti kvalifikaciją ir mokytis pirmiausia skatina skirtingų užduočių patikėjimas, adekvačiai didinamas darbo krūvis, patarimai ir pagalba. Jei duodamos neaiškios, nestruktūruotos užduotys, jei darbuotojas nesupranta, ko iš jo norima ir nesulaukia tinkamos pagalbos, darbo našumas ir kokybė smunka, o darbuotojas jaučiasi nepatenkintas tiek savimi, tiek darbdaviu. Tobulėti taip pat padeda įvairūs kursai, komandiruotės ir stažuotės. Protingos investicijos į darbuotoją atsiperka su kaupu. 

  1. Vienas už visus – visi už vieną.

Dažnai žmonės skundžiasi, kad vadovai jų nesupažindina su įmonės planais ir sprendimais, nesuteikia galimybės išsakyti savo nuomonių ir idėjų. Darbuotojas nori būti išgirstas ir aktyviai dalyvauti įmonės veikloje; jeigu jis jaučia, kad jo nuomonė niekam nerūpi, kad jis tėra pasyvus „varžtelis“, gali kilti vadinamasis „išmoktas bejėgiškumas“ – supratimas, kad negali valdyti situacijos. Iš to kyla rezignacija ir pasyvumas. Organizacijos vienybė, dalijimasis informacija, bendros sėkmės atšventimas – visa tai užtikrina, kad darbuotojas jausis visaverčiu organizacijos nariu ir bus jai lojalus. Pabaigai reikia pridurti, kad pats pasitenkinimo darbu tyrimas, atliekamas įmonėje, rodo dėmesį darbuotojų nuomonei ir leidžia atskleisti aktualias personalo problemas bei numatyti jų sprendimo priemones. Nepamirškite: patenkinti darbuotojai – įmonės ilgaamžiškumo ir sėkmės pagrindas.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *