Komandos formavimo strategijos

Komandos formavimo strategijos  Geras vadovas žino: organizacijos sėkmė pirmiausia priklauso nuo darbuotojų profesionalumo ir motyvacijos. Jūsų darbuotojas netruks pereiti pas konkurentus, jei nemotyvuosite jo dirbti būtent jums, jei jis netikės organizacijos tikslais ir nenorės prisidėti prie jų įgyvendinimo. Darbuotojai, suburti į darnią, stiprią, koordinuotą komandą, dirbs efektyviau, nuveiks daugiau ir jaus organizacijai lojalumą. Ne bet kuri kartu dirbančių žmonių grupė jau yra komanda. Jei manote, kad pakanka pačiupti kelis darbuotojus, pasodinti juos į vieną kabinetą ir liepti dirbti kartu – klystate. Komanda – tai daugiau nei jos narių suma. Efektyvi komanda formuojama rimtai ir nuosekliai, sujungiant individų gebėjimus, žinias ir pastangas į kolektyvinę jėgą ir sukuriant pozityvią, į grupę orientuotą atmosferą, kur kiekvienas narys jaustųsi prisidedąs prie bendro tikslo. Komandos formavimo strategijos skiriasi priklausomai nuo tokių veiksnių, kaip grupės dydis, tikslas, hierarchinis lygmuo organizacijoje, sudėties stabilumas ir tipas (laikina ar ilgalaikė). Formuojant laikinas komandas, kurias sudaro keli su projektu dirbantys specialistai ir kurių sudėtis nuolatos keičiasi, vertinamas individų gebėjimas dirbti grupėje, dalytis nuomonėmis ir kolektyviai priimti sprendimus. Tokios komandos nariai paprastai parenkami pagal jų turimas žinias, patirtį ar statusą organizacijoje. Mažų ilgalaikių komandų (iki 10-12 žmonių) funkcionavimui didelės įtakos turi narių tarpusavio santykiai. Tokios komandos darbą stipriai veikia narių kaita ir psichologinio klimato svyravimai. Vadovaujant ilgalaikei komandai, būtina atsižvelgti į nusistovėjusius santykius ir neoficialią hierarchiją. Tokios komandos geriau atlieka aiškiai apibrėžtas užduotis, nenoriai priima valdymo strategijos naujoves. Personalo valdymo specialistai nurodo keletą gairių, kaip pasiekti efektyvų komandinį darbą didelėse organizacijose: 

  • Komandos užduočių pagrindu. Dirbdami vieną darbą ar siekdami vieno tikslo, žmonės natūraliai formuoja sąjungas. Todėl organizacijai naudinga pirmiausia nustatyti tikslus ir rezultatus, o tik tuomet jų pagrindu sukurti komandą. Identifikavus siektinus rezultatus, paskirstomi veiklos prioritetai ir užduotys. Taip kuriama komanda iškart turi aiškų tikslą.
  • Oficialiai pripažintas komandinis įnašas ir narystė. Darbuotojai dažnai skundžiasi, kad valdymo sistema nepripažįsta jų, kaip komandos narių, įnašo. Tai verčia darbuotojus skirstyti prioritetus darbams pagal tai, kurie nuopelnai bus labiau pastebėti. Organizacijai tai visai nepalanku, ypač, jei jos konkurencinis pranašumas priklauso nuo galimybių, atsirandančių dėl komandinio darbo.
  • Yra daugiau nei vienas būdas būti komandoje. Į komandinį darbą orientuotos organizacijos kartais atsiduria tikroje aklavietėje, kai ima painiotis, kurioms komandoms kuris darbuotojas priklauso. Problemos sprendimas – aiškiai identifikuoti narystę komandoje ir konkrečias pareigas, paremtas komandos tikslais. Iš esmės yra keturių tipų narystė: branduolinis narys (tikrasis narys), narys-rėmėjas (tarpininkaujantis vertikaliai – tarp komandos ir aukštesnės valdžios), narys-tarpininkas (tarpininkaujantis horizontaliai – tarp komandų) ir „išteklinis“ narys (naudojamas kelių komandų). Svarbu sudaryti komandą iš mažiausio būtino skaičiaus branduolinių narių, kurie naudotųsi rėmėjais, tarpininkais ir „ištekliniais“ nariais specialioms užduotims atlikti ar tikslams pasiekti.
  • Didelėms užduotims – didelės komandos. Kas keleri metai bendrovė gali susidurti su išbandymais, reikalaujančiais visos organizacijos žinių ir paramos. Tam tikslui suburiamos didelės įvairių specialistų komandos (kartais iki kelių šimtų žmonių), susitinkančios keletui dienų ir ieškančios kūrybiško sprendimo, prie kurio prisidėtų kiekvienas organizacijos narys. Tokios didžiulės komandos sėkmę garantuoja aiški kryptis, apibrėžta narystė ir sudaryta susitikimų darbotvarkė.
  • Rezultatų skaičiavimas. Vadovauti bendrovei vien skaitant finansines ataskaitas – tai lyg treniruoti komandą žiūrint tik į švieslentę. Jei taikote naujas strategijas, suveskite rezultatus, asmenines pastabas, kritines pastabas ir pateikite organizacijos komandoms grįžtamąjį ryšį. Tai padės mokytis ir tobulėti.

Jei vadovaujate nedideliam organizacijos padaliniui, sutarti su komanda ir užtikrinti efektyvų jos funkcionavimą padės penki žingsniai:

  • Pozityvus požiūris. Pradėkite nuo savęs. Komandos nuotaiką diktuoja vadovas: jei jūs nuolatos skundžiatės klientais ir sunkiu darbu, kenčiate dėl kiekvienos nesėkmės, vargu, ar jūsų komanda trykš optimizmu. Būkite savo darbo entuziastas, ir tuo entuziazmu užkrėsite kitus.
  • Bendri tikslai. Leiskite darbuotojams įsitraukti į pavestą projektą ar užduotį. Paaiškinkite ne tik tai, ką jiems reikės daryti, bet ir kaip jų atliktas darbas įsilies į bendrą projektą. Tiksliai nurodykite komandai savo lūkesčius ir atlikimo standartus.
  • Komandos vystymasis. Suteikite galimybę komandos nariams geriau vienam kitą pažinti – tai skatina bendradarbiavimą. Pvz., tegul jūsų darbuotojai padeda vienas kitam atlikti tam tikras užduotis – tai padės jiems geriau suprasti kolegų pareigas ir darbo stilių.
  • Įtraukimas. Komandai susidūrus su problema, leiskite visiems drauge ieškoti sprendimo. Galbūt padės „smegenų šturmas“ ar kita kūrybinio mąstymo strategija. Nesistenkite pats spręsti kiekvienos problemos – komandai bus naudingiau kartu dalyvauti procese, o daug galvų geriau už vieną.
  • Motyvacija. Vienas iš patikimiausių būdų įkvėpti komandą darbui – pergalės šventimas. Pažengus į priekį sėkmingą žingsnį, pripažinkite darbuotojų nuopelnus ir pagirkite jų darbą. Verta pradžiuginti savo komandą viešai padėkojant ir pavaišinant pietumis.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *