Manipuliacijos

Manipuliuojame visi. Vieni daugiau, kiti mažiau, tačiau visi be išimties žmonės manipuliuoja. Manipuliacijos tikslas – mūsų žodžiais ir veiksmais priversti kitą žmogų padaryti tai, ko norime.Manipuliacija ne visuomet blogai. Sukurta daugybė pasakų ir istorijų, kai blogis nugalimas „gudrumu“. Šis gudrumas yra ne kas kita, kaip manipuliacijos. Pvz., Jonukas ir Grytutė pergudrauja raganą ir ji, o ne jie atsiduria krosnyje, Tomas Sojeris „pergudrauja“ draugus, apsimesdamas koks malonumas yra dažyti tvorą ir sužadindamas norą dažyti ir kitiems.Kasdieniame gyvenime manipuliacija tampa švelnia savisaugos forma, saugančia nuo vadovų lazdos perlenkimų, prasto kolegų charakterio, nedraugiškų aplinkinių replikų.Vadovai taip pat dažnai dar sunkiai įsivaizduoja vadovavimą be manipuliacijų, padedančių valdyti žmones. Visos populiarios psichologinės knygos apie tai, kaip efektyviai valdyti žmones, kaip susirasti vyrą ir pan. paremtos būtent manipuliacijomis. Dažniausiai sutinkamos manipuliacinės gudrybės Manipuliatoriai paprastai laimi ne jėga, bet gudrumu ir ištverme.  Štai kelios dažniausiai sutinkamos manipuliacinės gudrybės:

  1. Oponento suerzinimas. Kaltinimais, priekaištais arba pašaipomis stengiamasi išvesti oponentą iš pusiausvyros, kol oponentas susierzins ir pareikš neapgalvotą, nenaudingą sau repliką. Labai dažnai manipuliuodami žmonės naudoja „žnybius“, siekdami paveikti jautrią kito asmens vietą.
  2. Nesuprantamų žodžių ir terminų naudojimas. Taip stengiamasi sudaryti aukšto lygio profesionalumo įspūdį arba „pridėti“ problemai rimtumo. Sudėtingų terminų naudojimas gali sukelti oponento susierzinimą bei gynybinę arba atsitraukimo reakciją. Manipuliacija suveikia, jei oponentas nepasitikslina neaiškių terminų ir priima sakomus argumentus.
  3. Nuoroda į „aukščiau stovinčius“ arba autoritetus. Išsakoma mintis, kad jei oponentas ir toliau nenusileis ginče, tai gali nepatikti „aukščiau stovintiems“, o jų geriau nejaudinti. „Ar Jūs suprantate, kieno interesus pažeisite, jei nesutiksite su šiomis išvadomis?“
  4. „Tai banalu!“ Pareiškimais „tai banalu“, „visa tai nesąmonės“, „tai savaime suprantama“ išsakomas niekuo nepagrįstas vertinimas. Tokiais pareiškimais oponentas provokuojamas aiškintis ir įrodinėti, kad yra ne taip.
  5. Nepasakymas iki galo su užuomina į ypatingus motyvus. Šios gudrybės tikslas – nepasakyti kažko iki galo ir sudaryti daugiaprasmį įspūdį, kad galima būtų pasakyti daugiau, bet „Jūs gi suprantate“.
  6. Netikra gėda. Neteisingi teiginiai gali būti pateikiami tokia forma, kad juos belieka priimti, pvz., „Kaip Jūs ir žinote..“, „Visi mes žinome, kad…“. Neretai būna gėda prisipažinti, kad nežinai. Dauguma žmonių, prieš kuriuos naudojama ši gudrybė, linkteli galva arba bent jau apsimeta, kad tikrai žino apie ką kalbama, nors teiginys gali būti klaidingas.Ypač nemalonu išgirsti „Kaip, Jūs nežinote?“. Tokiame klausime skamba priekaištas: „Apie ką tuomet su Jumis iš viso kalbėti?“
  7. Aš Jums atvirai sakau. Šioje gudrybėje akcentuojamas pranešimo patikimumas ir pranešėjo atvirumas. Pvz., „Aš Jums atvirai (tiesiai) sakau,…“. Taip sukuriamas įspūdis, kad viskas, kas buvo sakoma anksčiau, nebuvo pasakoma atvirai, tiesiai ar iki galo. Tokios gudrybės padeda atkreipti dėmesį į tai, kas bus pasakyta ir kartu skatina partnerį atsakyti lygiai taip pat atvirai, tiesiai ir sąžiningai.
  8. Tai tik teorija, o praktikoje kitaip. Tai pareiškimas, kad viskas, ką sako oponentas, teisinga teoriškai, tačiau netinka praktikoje. Tokia gudrybė verčia oponentą įrodinėti savo teisybę ir diskusija gali nukrypti į puolimus ir kaltinimus.
  9. Fakto (argumento) prilyginimas asmeninei nuomonei. Šia gudrybe siekiama oponento argumentus prilyginti asmeninei oponento nuomonei, kuri, kaip ir bet kurio žmogaus nuomonė, gali būti klaidinga. „Visa tai tik Jūsų nuomonė“- tokie pareiškimai skatina gintis ir prieštarauti, apginti savo nuomonę. Jei oponentas stengiasi apginti savo argumentus, jis nukrypsta nuo svarstomos temos ir manipuliatorius pasiekia savo tikslą.
  10. Argumentų iškreipimas. Oponento argumentai iškreipiami ir pateikiami kaip keisti, pvz., „Jūsų kolega mums sakė….“. Tokie žodžiai verčia į juos sureaguoti. Jie paprastai sukuria nekonstruktyvų nusiteikimą ir gynybinę reakciją.  

Kaip kovoti su manipuliacijomis? 

  1. Jei pajutote manipuliacija, pasakykite tai. Šis metodas gali būti veiksmingas, jei pavyksta atpažinti ir įvardinti manipuliaciją bei paaiškinti jos paskirtį ir naudojimo ypatumus. Paprastai po tokio „manipuliacijos atskleidimo“ stengiamasi manipuliacijomis nebesinaudoti.
  2. Pasistenkite išsiaiškinti, kas slypi už manipuliacijos. Tiesą pripažinkite, tačiau nebūtinai turite sutikti su vertinimu. Pasitikslinkite, kas būtent Jūsų elgesyje oponentui atrodė „netinkama“.  Sakoma, kad kiekvienoje kritikoje yra bent dalelytė tiesos. Pasistenkite Jums išsakomoje kritikoje išskirti:

–         tiesą (faktą, elgesį, už kurį Jus kritikuoja),-         oponento vertinimą. Neretai žmonės, išsakydami kritiką, priekaištauja dėl paviršinių dalykų,  esminį priekaišto pagrindą sąmoningai ar nesąmoningai nuslėpdami. Jei norite suprasti esmę, turite ne kartą perklausti, kuo netinkamas Jūsų elgesys. 

  1. Manipuliacija prieš manipuliaciją. Šis būdas naudojamas tik tuomet, kai kiti nebuvo veiksmingi. Atsakant manipuliacija į manipuliaciją laimi tas, kas praktiškai geriau įvaldęs manipuliavimo meną.

Kiekvienas iš mūsų – manipuliatorius ir gyvenime naudojame vienas ar kitas manipuliacijos technikas. Diskusijos apie tai, ar manipuliuoti etiška paprastai veda į aklavietes. Išmokę atpažinti ir valdyti manipuliacijas, galime efektyviau spręsti iškilusias tarpusavio problemas, o taip pat geriau suprasti  savo pačių reakcijas ir elgesį.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *