Paslaugų rinkodara_1

Įvairių paslaugų rūšių rinkodara Praėjusiame amžiuje ėmė aktyviai vystytis paslaugų sfera. Šiandien tretinis ekonomikos sektorius įneša svarų indėlį į daugelio, pirmiausia „auksinio milijardo“ šalių gerovę. Vidutiniškai apie 70% BVP išsivysčiusiųjų šalių gaminama paslaugų sektoriuje, o auga šis sektorius daug sparčiau (16% per metus) nei prekyba (tik 7% per metus).Mokslininkai atkreipė dėmesį į paslaugų sferą šeštame septintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Nepaisant didelio ekonomistų dėmesio paslaugų sferai, iki šiol nėra vieningos nuomonės apie paslaugų rinkodarą. Rinkodara apibrėžiama kaip gamybos koncepcija, kurios pagrindas yra prekės gamintojo orientacija į vartotojo poreikius. Rinkodaros tikslą, t.y. užtikrinti stabilų pelną ir verslo plėtrą, galima pasiekti pritaikius taikomųjų žinių sistemą, formalizuojančią progresyvinį prekės gamintojo ir pirkėjo sąveikavimo procesą. Šioje sistemoje didelę reikšmę turi šie procesai: gamintojo ir vartotojo apsikeitimas informacija, makro ir mikroaplinkos, kuriose veikia įmonė, įvertinimas, savo įmonės galimybių įvertinimas. Teigiama, kad baigtos paslaugų rinkodaros teorijos kol kas nėra ir, galbūt, ji nebus sukurta.Dalis ekonomistų mano, kad paslaugų rinkodara neturi skirtis nuo materialinių prekių rinkodaros. Jie teigia, kad prekių ir paslaugų skirtumas nėra toks didelis, kad į jį galima būtų atsižvelgti rengiant ir vykdant rinkodaros veiksmus. M. Kleinaltenkampas mano, kad skirti daiktų ir paslaugų rinkodarą nėra tikslinga dėl šių priežasčių: 1) skiriama remiantis labai ginčytinu kriterijumi (produkcijos daiktiškumas); 2) didžioji praktikoje vykdomų realizavimo procesų dalis iš anksto orientuota į paslaugas arba turi „tipinių“ paslaugų rinkodaros požymių, pvz., realizuojant planuojamą gaminti, o ne pagamintą produkciją. Taip pat tai pasireiškia išorinių, t.y., kliento teikiamų, gamybos veiksnių integravimo procesų metu.Kita tyrinėtojų dalis teigia, kad paslaugų specifika, pvz., jų procesiškumas, neapčiuopiamumas, negalėjimas jų saugoti ar transportuoti, atsispindi rinkodaros sistemoje, kurią naudoja aptarnavimo įmonė. Šios pozicijos laikosi V. Zeithamlas ir M. Bitner. Jie mano, kad pagrindinė priežastis, dėl ko kuriamas atskiras rinkodaros komunikacijų kompleksas paslaugų įmonėse, – tai būtinybė demonstruoti užsakovui puikiausią paslaugos, kurią jis nori įsigyti, kokybę. Pripažintas Šiaurės paslaugų rinkodaros mokyklos lyderis C. Gronroosas su tuo sutinka. Jis mini ir kitas atskiros rinkodaros sistemos sukūrimo paslaugų įmonėje priežastis. Pirmiausia, pirkėjas dalyvauja teikiant paslaugą, ir paslaugos teikimo procesas jam lygiai taip pat svarbus, kaip ir rezultatas. Tai sąlygoja ypatingus reikalavimus personalui ir kokybės kontrolės sistemai. Tai, kad paslaugų saugoti negalima, reikalauja tiksliai apskaičiuoti įmonės galimybes paslaugų sferoje. Taigi yra prieštaringų nuomonių apie paslaugų rinkodaros teoriją. Paslaugų klasifikacija. Prieš nagrinėjant paslaugų rinkodaros problemas, reikia apžvelgti paslaugų klasifikaciją ir apibrėžimus. Paslaugų sferos ekonomikos teorija ir praktika šiuo metu egzistuoja atskirai. Pirmiausias tai pastebės tas, kuris bando išskirti bendrus veiklos rūšių, pagal įvairias klasifikacijas priskiriamų prie paslaugų, bruožus. Pvz., paslaugomis laikomas užsakovo finansinių aktyvų valdymas, individualaus suknelės modelio siuvimas, skalbyklos prijungimas ir mokymas. Minėtų veiklų objektai ir rezultatai iš esmės skiriasi. Nepaisant to, remiantis egzistuojančia praktika, jos priskiriamos prie paslaugų.C. Gronroosas taip aprašo oficialios paslaugų sferos statistikos atsiradimo procesą: „tai, kas nebuvo įtraukta į pramonės ar žemės ūkio sektorių, buvo pavadinta paslaugomis“. Iki šiol paslaugų sferos dalis nacionaliniame ūkyje apskaičiuojama būdu, kurį C. Gronroosas teisingai vadina pasenusiu. Vėliau vardijamos labiausiai paplitusios paslaugų klasifikacijos. Labiausiai paplitusios paslaugų klasifikacijos

Pasaulinės prekybos asociacijos klasifikacijaTarptautinė standartinė pramonės klasifikacija (ISIC)Ekonominio bendradarbiavimo ir raidos organizacijos klasifikacija
   
Verslas Tarpininkavimas
RyšysRyšys 
Statyba ir inžineriniai darbai  
SkirstymasSandėliai, prekyba, restoranai, viešbučiaiTiekimas, tiekimų planavimas
Išsilavinimas  
Finansinės Bankai, nekilnojamasis turtas, draudimas, kapitalo kūrimas
Sveikatos apsauga, socialinėsVisuomeninės, individualiosios, socialinės 
Turizmas ir kelionės  
Poilsis, kultūra, sportas  
TransportasTransportoVežimai
Ekologija  
Kitos  

 Pagrindinės išvados, kurias galima padaryti iš šios lentelės, – paslaugų daug ir jos labai įvairios.Pagal statistiką, prie paslaugų klasės priskiriami gana įvairūs veiksmai. Jie nukreipti į įvairius objektus, turi skirtingą tikslinę auditoriją, jautrumą reklamai, paklausos „elastingumą“ priklausomai nuo kainos, jie skirtingi apčiuopiamumo požymiu, pagal galimybę transportuoti ir saugoti. Vienų paslaugų teikimas daugiau priklauso nuo technologinių priemonių ar išradimų, kitų – nuo paslaugos teikėjo talento ir meistriškumo ir t.t. Esančios klasifikacijos fiksuoja paslaugas pagal jų atsiradimo kriterijų, bet nesiūlo galimybės skirti jų pagal tipus. Pvz., vienu šių kriterijų galėtų tapti gamybos proceso elementų buvimas teikiant paslaugą. Tokio pobūdžio skirstymas į tipus būtų svarbi rengiant rinkodaros strategiją.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *